Asociacija - bendraminčių klubas - „Sietuva“ pakvietė penkis Mažeikių Gabijos gimnazijos mokinius į 5 dienų stovyklą „Išminties galia – pažinime“. Stovykla vyko Varnių regioninio parko „Gamtos mokykloje“. Šioje gamtinėje – etnokultūrinėje stovykloje dalyvavo Beatričė Matiukaitė (I b), Austėja Šimkutė (I b), Augustė Noreikytė (I b), Martyna Griciūtė (I c), Aurimas Milieška (I c) bei juos lydinti biologijos mokytoja Virginija Dambrauskaitė.

Stovyklaudami patyrė ekstremalių pojūčių! Suorganizuotame žygyje prie Lūksto ežero reikėjo pereiti Debesnų telmologinio draustinio pelkių kemsynus, kur bet kada galėjai įsmukti į nežinomo gylio bebro urvą, perplaukti Varnelės upę ir per ją perkelti žygio mantą. Visas užduotis įveikus, žygeivius labai džiugino pietūs prie laužo ir poilsis Lūksto ežero pakrantėje. Šio žygio metu pamatėme ir aptarėme Debesnų pelkės augalus, o kvapų užuosti ir garsų pasiklausyti grįžome paskutinę stovyklos naktį – naktinis žygis buvo ne mažesnis išbandymas. Moksleiviai suprato, kad pelkė – ypač unikali gamtinė ekosistema.

Viena stovyklos diena skirta Varnelės upės tyrimams: stebėjome augalus, bestuburius gyvūnus, rodančius upelio taršos intensyvumą. Darėme išvadas apie taršos priklausomybę nuo upelio gylio ir srovės greičio, fiksavome taršos šaltinius.

Be gamtotyrinių darbų buvo ir kitokios veiklos: Varnių RPD vyr. specialistas Linas Šedvilas išmokė senovinių žvakių liejimo, o M. Valančiaus gimnazijos mokytoja Asta Kačinauskienė parodė, ką žmonės senovėje galėdavo pasidaryti iš augalų – kiekvienas pasidarėme po miniatiūrinį sodą iš išdžiovintų vikšrių. Aplankėme naujai ir moderniai įrengtą Varnių RP ekspoziciją. Apie parko gamtines, kultūros paveldo vertybes papasakojo vyr. specialistas Mindaugas Janušonis. Tai parko reindžeris! Buvo įdomu išgirsti, kuo reindžeris skiriasi nuo gamtosaugos inspektoriaus: pasirodo, reindžeriai gamtos pažeidėjus auklėja ir, jei nėra padaryta neatitaisoma žala gamtai, neskuba pažeidėjų bausti.

Susipažinome su Varnių bažnyčia – klebonas mums, stovyklautojams, leido ir vargonais pagrot, ir kriptoje gulinčias mumijas apžiūrėt, ir iš sakyklos patikrinti bažnyčios akustines ypatybes. Mums, gamtininkams, vis dėlto įdomiausia apžiūrinėti buvo bažnyčios tamsiame kampelyje surastą šikšnosparnį, kuriuo galėjome grožėtis iš labai arti.

Vakarais stovykloje skambėjo žemaitiškos dainos, žaidimai ir šokiai. Čia mums padėjo folkloro ansamblis „Druja“. Ir ko tik nešokome! Nuo žemaitiškos polkos iki oiros, lenciūgėlio, našlelio... Buvo linksma ne tik klausantis muzikantų pašmaikštavimų, bet ir žiūrint į visus susibičiuliavusius stovyklautojus. O juk buvom visi iš skirtingų rajonų, iš skirtingų mokyklų: Varnių M. Valančiaus gimnazijos, Laukuvos N. Vėliaus gimnazijos, Tverų gimnazijos, Kražių gimnazijos, ir mes, iš Mažeikių Gabijos gimnazijos.

„Laikas labai greitai prabėgo, tiesiog gaila išvažiuot,“ - atsidūsta Augustė. Prisimindami smagiai ir naudingai praleistą laiką, jai pritaria ir kiti stovyklautojai. Ir visų nuomonė vieninga: tai buvo stovykla, į kurią norisi sugrįžti.

Biologijos mokytoja V. Dambrauskaitė